Mokiniai jau seniai pamiršo paskutines šių mokslo metų pamokas, skambutį ir šurmulį pertraukų metu. Visi švenčia vasarą! Apie mokyklą tikrai nesisuka niekam mintys galvoje, bet va, būsimi devintokai birželio 20 d. rytą būriuojasi gimnazijos kiemelyje. Ką jie veiks? Ogi vyks į suplanuotą dviejų dienų ekskursiją po Žemaitiją!
Autobusas, pilnas mokinių, išskubėjo Varnių link! Juk tai ne Vilnius ar Kaunas, ten nėra Akropolio, ledo arenos, Mc‘Donaldo. Ką gi ten veiksime? Patikėkite, tikrai nenuobodžiausime. Besigrožėdami vasaros vaizdais: žydinčių lubinų pievomis, šienaujamais laukais nė nepastebėjome, kaip atvykome į Varnius.
Pirmasis mūsų sustojimas – Varnių vyskupystės muziejus. Ten mus maloniai sutiko muziejininkė, kuri labai įdomiai papasakojo ne tik apie Varnių vyskupystės muziejų, bet ir atskleidė Varnių miestelio istoriją. O ji, pasirodo, išties labai įdomi. Susipažinę su ekspozicijomis, eksponatais, pažvelgę į Varnius iš itin aukšto muziejaus bokšto, keliavome į patalpą, kur mūsų laukė edukacinis užsiėmimas apie stiklą. Mokiniai ne tik grožėjosi kitų padarytais stiklo dirbiniais, bet ir patys šlifavo stiklą, gamino paveikslėlius. Šis užsiėmimas lavina kūrybiškumą, todėl visi turėjo galimybę parodyti savo gebėjimus. Paruošti stiklo dirbiniai „keliavo“ į krosnį, kur bus apie 20 val.
Ekskursiją tęsėme nuvykdami į Varnių Gamtos mokyklą. Ten įsikūrę laiką leidome prie Lūksto ežero. Vėjuotas oras nesutrukdė maudynėms ir pasiplaukiojimui vandens dviračiais.
Vakarop, susipažinę su Varnių miesteliu, grįžome į Gamtos mokyklą. Ten ir prasidėjo tikros linksmybės. Gamtos mokyklos darbuotojas, kraštotvarkininkas Andrius Bajorūnas, mus supažindino su Gamtos mokyklos veikla, patalpomis. Jaukiai įsikūrę pasiruošėme užsiėmimui „Maistas iš gamtos ir gamtoje“. Daugeliui iš mūsų kilo klausimų, kaip reikės užmaišyti tešlą be indų, kaip iškepti bandeles ant laužo. Grupinis darbas vyko sklandžiai, aktyvūs buvo tiek merginos, tiek vaikinai. Kitas iššūkis – sukrauti ir užsikurti laužą. Čia vėl turėjo ko vieni iš kitų pasimokyti. Kol įžiebtas laužas kūrenosi, mokiniai rinko nurodytus augalus gamtoje. Daugeliui buvo nuostabu, jog tiek daug įvairių rūšių augalų auga aplink mus, čia pat, pievoje. Retesnių augalų teko paieškoti labiau. Vėl susirinkę visi prie laužo aptarėme, kaip sekėsi, kepėme bandeles, virėme arbatą. Su tokiais entuziastais, kaip Andrius Bajorūnas, niekada nebus nuobodu. Jo kalbėjimo apie gamtą įdomu klausytis visiems: tiek suaugusiems, tiek vaikams. Skanaudami savo keptų bandelių, ragaudami įvairių rūšių arbatos sulaukėme saulėlydžio. Pasistiprinę, pradėjus temti, ruošėmės naktiniam žygiui. Išklausę instruktažo, kaip reikia elgtis naktį gamtoje, ypač miške, pajudėjome iš Gamtos mokyklos. Daugelio laukė nepatirti įspūdžiai. Teko išmokti įsiklausyti į gamtą, išmokti eiti tyliai, kad šunys nelotų, žvėrys nesibaidytų, šakos miške netraškėtų. Vieniems sekėsi geriau, kiti suprato, jog dar to reikia mokytis. Naktinis žygis, kuris tęsėsi iki 2.00 val., grūdino, nes kelią skynėmės pro šakas, bridome pelkėmis. Supratome, jog patogumai yra gerai, bet būdamas namie gamtos tikrai nepažinsi. Žygio metu mums pasisekė išgirsti retų paukščių balsų, pamatyti ką tik prabridusių šernų pėdų, pasiklausyti stirninų balsų. Auštantį rytą pasitikome prie laužo. Smagu buvo dainuoti, ragauti keptas bulves ir šiaip besišnekučiuojant laukti patekančios saulės. Saulės sulaukė tik ištvermingiausi. Visi žinojo, jog išaušus dar laukia kiti nepatirti įspūdžiai.
Kas nebuvęs kūlgrindoje, tas nesupras, kokius iššūkius pateikė kita diena. Jei kam iš mūsų atrodė, jog žygio metu sušlapusios kojos kėlė diskomfortą, tai perbridę Sietuvos kūlgrindą suprato, jog tai buvo vieni juokai. Neįmanoma apsakyti jausmo, kai brendi iki kelių į purvą, po to vis gilyn ir gilyn, jauti, jog kojų nebeina ištraukti, o žinai, jog kelio atgal nėra. Tai buvo didžiausias išbandymas, bet ir tuo pačiu smagiausias užsiėmimas visos ekskursijos metu. Daugelis tai dar norėtų pakartoti. Atsisveikinę su Gamtos mokykla dar aplankėme Sprūdės ir Šatrijos piliakalnius. Žemaitijos vaizdai nuo šių aukštų kalvų saulėtą dieną atrodė įspūdingai.
Ekskursija baigėsi. Mokiniai džiaugiasi patirtais naujais įspūdžiais, pabendravę vieni su kitais gamtos apsuptyje. Mokytoją džiugina šaunūs vaikai, kurie tikrai supranta, jog įdomios pramogos laukia ne tik Akropolyje.
8 klasės auklėtoja Irena Tverijonienė
