„Ko reikia žmogaus sielai?“ – šiuo klausimu buvo pradėtas balandžio 29 d. vakarą gimnazijoje organizuotas gyvos muzikos ir poezijos vakaras. Viso vakaro metu padedant Filosofui (Giedrius Jokubauskas) ir Mokinei (Aistė Vaitiekutė) žiūrovai ir renginio dalyviai ieškojo atsakymo į šį ramybės neduodantį klausimą. Besiklausydami išmintingų Filosofo žodžių, supratome, kad žmogaus sielai reikia tik keleto dalykų.
Pirmiausia muzikos, kad išjudintų švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, ramintų širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guitų iš jų melą, nedorybes, pavydą, neapykantą. Dainos reikia – kad darbai lengviau eitųsi.
Gimnazijos muzikantai ir solistai virpino klausytojų širdis nepaprastomis melodijomis ir dainomis. Skambėjo pianino garsai (Guoda Griškutė, Robertas Matevičius), saksofono duetas (Gabrielius Griškus, Vakaris Žygaitis), gitaros (Rugilė Daukšytė, Augustinas Mažutis). Būtina paminėti mūsų mažąją solistę Skaivą Giedraitytę, papuošusią vakarą nuotaikinga daina. Renginio metu skambėjo „Auksinės vasaros“ – primindamos, kokia brangi žmogaus sielai tėvynė, „Prisėdai šalia“ – lengva lyg pirmoji meilė daina, ir dar daug kitų.
Dar žmogaus sielai poezijos reikia – slapčiausias kerteles, kad suvirpintų. Skaitomomis eilėmis vakarą puošė Aurimas Tiriūna, Justina Giedraitytė, Darija Neverdauskytė. „Meilės laišką“ ir mintis apie laimę skaitė Ovidijus Lenkšas. Savo balso tembru kurdami istorijas, išgyvenimus, skaitovai tai nuliūdindavo, tai priversdavo susimąstyti.
Šokio reikia žmogaus sielai – kad kūną pabudintų, jausmą pažadintų. Žiūrovų jausmus žadino du nuostabūs gimnazijos šokių kolektyvai STEP BY STEP ir INCOGNITO. Nuostabų valsą ir tango padovanojo gimnazijos mokinys Titas Gadeikis ir jo šokių partnerė Deivina Vaitkutė.
Vakaro metu nebuvo pamiršti ir „mūsų angelai“ – mamos. Kiekvienai jų buvo skirta ne tik po gėlę, tačiau ir dalyvių šokis bei daina.
Į šį renginį sugužėjo nemažai ne tik gimnazijos mokinių, Pajūrio miestelio gyventojų, bet ir svečių. Po kiekvieno pasirodymo pasigirstantys audringi plojimai buvo geriausias apdovanojimas dalyviams. Būtent jų organizuotas vakaras ir įdėtas darbas neleido prailgti vakarui, o kiekvienas pasirodymas buvo tarsi atradimas. Tačiau nieko nebūtų išėję be visos gimnazijos bendruomenės ir mokytojų palaikymo. Reiktų tarti nuoširdų ačiū dailės mokytojai Dianai Rupšienei, kad vizijos tapo realybe, technologijų mokytojui Martynui Vydmantui, kad negailėdamas savo laiko padėjo, muzikos mokytojai Rasai Ramanauskienei – už pasirodymų kokybę ir atlikėjų drąsą. Taip pat visiems dalyvavusiems, vedusiems ar kitaip prie renginio prisidėjusiems asmenims. Nuoširdus ačiū visiems rėmėjams: be jūsų paramos organizuoti tokį renginį būtų buvę neįmanoma.
O svarbiausia- renginio metu supratome, kad viskas, ko žmogaus sielai reikia, yra šalia – draugas, bendruomeniškumas, pagalba.
Neieškokite toli, Aš ne Indijoje. Aš ne Kaukazo kalnuose ir ne Vengrijos pilyje – Aš čia, širdies gilumoje, Aš su Jumis. Aš – Jūsų laimė. (Pašnekesiai su draugu „Apie laimę“)
Istorijos mokytoja Veronika Gudaitė