Balandžio 13 ir 14 dienos mums, aštuntos klasės mokiniams, buvo ypatingos: tai dvi dienas trukęs nuostabių patirčių metas. Mes buvome viena iš dešimties atrinktų grupių, kurios dalyvavo kūrybinėse kino dirbtuvėse. Į mūsų gimnaziją atvyko du nuostabūs režisieriai - mokytojai – Maratas ir Andrius. Abu linksmi, draugiški, kūrybiški, išmanantys savo sritį ir negailintys mums patarimų. Jie labai greitai ,,palenkė“ mus į savo pusę.
Pirmiausia po susipažinimo peržiūrėjome trumpą 1969 metais sukurtą filmą bei trumpą, smagų video ir juos išanalizavome, pasisėmėme idėjų. Vėliau, susiskirstę į tris grupes, pradėjome darbą. Pirmiausia turėjome sugalvoti įvairių idėjų filmams, kuriuos kursime video darbų konkursui „Mano mokykloje“. Baigę apmąstymus, visi kartu aptarėme savo idėjas, pamatėme jų stipriausias ir silpniausias vietas. Kai kiekviena grupė turėjo savo filmuko temą, ėmėme kurti scenarijus. Žinoma, ir juos aptarėme, kai kuo papildėme, kai ką išbraukėme. Tuomet vyko svarbiausia dalis: buvome supažindinti su filmavimo gudrybėmis, mokytojai pamokė, kaip naudoti įvairią įrangą, ir išėjome filmuoti. Pasijutome lyg krantan išmesti delfinai. Nors klasėje buvome užtikrinti, kaip ką daryti ir kaip atrodys mūsų dokumentinis filmukas, kai atėjo metas tai daryti iš tiesų, iškilo daugybė klausimų. Vis dėlto pabandėme. Tiesą sakant, pasijutome kaip žurnalistai, tiksliau įkyrūs žurnalistai, medžiojantys, ką nufilmuoti, iš ko paimti interviu. Pirmasis blynas nebuvo visai prisvilęs, mokytojai įžvelgė ir teisingų mūsų žingsnių, ir gerų minčių. Pamatėme, į ką reikėtų atkreipti daugiau dėmesio, ką reikėtų daugiau filmuoti. Toliau sekėsi vis geriau, buvome užtikrintesni, ką ir kaip daryti bei drąsesni eksperimentuoti. Išmėginome įvairesnę įrangą ir naujus filmavimo būdus. Pamatėme, kad savo klasėje turime šioje srityje tikrai gabių mokinių. Režisieriai pripažino mūsų patobulėjimą, negailėjo pagyrimų, įžvalgų, patarimų, bet ir neleido per daug atsipalaiduoti. Galų gale mes jau turėjome puikią medžiagą savo dokumentiniams filmukams ir žinojome, kaip ją sumontuoti. Galime tik pasidžiaugti savo atliktu darbu ir įgytais įgūdžiais bei, žinoma, padėkoti savo mokytojams ir tikėtis sėkmės konkurse „Mano mokykloje“.
Mums visiems buvo be galo liūdna atsisveikinti su savo puikiais mokytojais, o ir dirbtuvės buvo nepaprastai įdomios. Belieka tik tikėtis, kad kitąmet vėl vyks kūrybinės kino dirbtuvės ir mes jose dalyvausime!
Gabija Briedytė, 8 klasės mokinė
