Kaip ir kitos dvi dešimtys jaunųjų šaulių iš Lietuvos rinktinių, taip ir aš, Giedrė Dargevičiūtė, bei mano kuopos draugė Urtė Būdvytytė buvome pakviestos į neeilinį jaunųjų šaulių susibūrimą. Šis susibūrimas – tai studentų šaulių korporacijos SAJA organizuota jaunųjų šaulių asamblėja, vykusi balandžio 2-3 dienomis.
Norėčiau pradėti nuo to, kaip mudvi su Urte pradėjome kelionę. O kelionė prasidėjo gana įdomiai – mes, dvi jaunos Tauragės šaulių rinktinės merginos, keliavome su Šilalės krašto tremtiniais. Atvykus į Kauną, nebuvo labai lengva orientuotis nepažįstamame mieste – po penkiolikos minučių blaškymosi, ieškant susitikimo vietos, mes paskambinome sajūnui Rokui, ir šis mums nurodė susitikimo koordinates. Susitikę sutartoje vietoje, mes pakeliui dar „prigriebėme“ labai draugiškus jaunuosius šaulius iš Šiaulių, ir pagaliau, šildant šiltai saulutei, žingsniavome Karaliaus Mindaugo prospektu pagrindinės susitikimo vietos link.
Dešimtą valandą ryto, pasivaišinę gardžia kava ir skanėstais, visi mes jau sėdėjome ir šnekučiavomės su ypatingu asmeniu – Lietuvos šaulių sąjungos vadu Liudu Gumbinu. Laikas su juo man buvo kone įsimintiniausias iš visos asamblėjos. Jo kalba ne tik įkvėpė, bet ir suteikė nemažai motyvacijos bei įspūdžių.
Ir pats L. Gumbinas džiaugėsi jaunųjų šaulių motyvacija ir tuo, kad kiekvienas mūsų radome laiko atvykti į susitikimą. Vadas mums pasakojo ir daug įdomių dalykų: savo gyvenimo istoriją, praeitį, istorijos pokyčius, apie tai, kaip mes galime keisti savo šalį bei kitus žmones ir t. t. Liudas Gumbinas pabrėžė, jog asmenybės daro pokyčius, o mes, jaunieji šauliai, galime puikiai prisidėti ne tik prie Lietuvos šaulių sąjungos, bet ir visos Lietuvos gerovės. Savo kalbą jis užbaigė įkvepiančiais žodžiais: „Žiūrėkite toliau, negu matosi jūsų ginklo vamzdis“.
Po vado kalbos mūsų laukė skanūs pietūs, pašnekesiai su kitais jaunaisiais šauliais. Susirinkus atgal į aktų salę, mūsų jau laukė užsiėmimai darbo grupėse. Jų buvo 3: „Vasaros stovyklų ir pakopų organizavimas“, „Pilietinis ugdymas jaunųjų šaulių veikoje“ bei „Jaunojo šaulio įvaizdis visuomenėje“. Aš pasirinkau pastarąją darbo grupę, kurios moderatorius buvo žurnalo „Trimitas“ redaktorius V. Kilpys.
Galbūt kai kuriems sąvoka „darbo grupė“ gali nuskambėti sunkiai ir varginančiai, tačiau čia, jaunųjų šaulių asamblėjoje, taip nei atrodė, nei buvo. Viskas vyko lengvai, įdomiai, o tuo pačiu ir rimtai – sprendžiant ir aptariant jaunųjų šaulių problemas bei iššūkius jų įvaizdžio tematika. Dirbome taip: susipažinome su tuo, kas apskritai yra įvaizdis, kūrėme „minčių lietų“ (rašėme ant lapo visokiausias mintis, problemas), aptarinėjome savo mintis, ir galiausiai visą informaciją apibendrinome V. Kilpio kompiuteryje, PowerPoint skaidrėse. Po to sekė rezoliucijos pristatymas ir jaunųjų šaulių posėdis: kiekviena darbo grupė pristatė savo darbus, aptarė, atsakė į kitų jaunųjų šaulių klausimus.
Taip ir baigėsi asamblėjos darbinė – formalioji dalis. Keliavome į mūsų nakvynės namus – Kauno skautnamį. Ten draugiškai įsikūrėme, šnekučiavomės, kūrėme nakvynės taisykles bei ruošėmės smagiajai vakaro daliai. Mūsų laukė linksma išvyka į Kaune esantį JumpSpace batutų parką. Po smagaus pasišokinėjimo ant batutų vakaras buvo leidžiamas ganėtinai ramiai – su filmais, bendrai ruošta vakariene bei dar daugiau gero laiko su naujais bičiuliais.
Antroji dalis visiems jauniesiems šauliams buvo ne ką mažiau įsimintina. Po labai sočių pusryčių visi dalyvavo edukacinėje ekskursijoje „Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo pėdsakais“. Buvo ne tik smagu, bet ir įdomu sužinoti dar daugiau apie Šaulių sąjungą bei viską pamatyti savo akimis.
Apžvelgdama įspūdžius iš pirmosios tokios jaunųjų šaulių asamblėjos, galiu pasakyti, jog šis susibūrimas – ne tik smagus ar stiprinantis jaunųjų šaulių santykius, bet ir labai naudingas Lietuvos šaulių sąjungos rinktinių bendradarbiavimo, problemų sprendimo atžvilgiu. Mano nuomone, kiekvienas iš mūsų „pasikrovėme“ naujų žinių bei minčių, kaip gerinti LŠS veiklą. Jeigu paklaustumėte manęs, ar verta bei naudinga būtų ir toliau tęsti asamblėjos vykdymą kartą ar du kartus per metus, aš atsakyčiau, taip. Šis renginys buvo ir puikiai parengtas, ir įkvepiantis, o kitą kartą, manau, kiekvienas mūsų, dalyvavusių asamblėjoje, atkeliautų su dar geresnėmis idėjomis ir pasiryžimu.
Pajūrio 10 kuopos jaunoji šaulė
Giedrė Dargevičiūtė
