LCC tarptautinis universitetas – privatus Klaipėdoje esantis universitetas, kurį 1991 m. įsteigė Lietuvos, Kanados ir JAV fondai kaip krikščioniškąjį koledžą. Jau 2000 m. jam buvo suteiktas universiteto pavadinimas. Universitetas vykdo šešias bakalauro studijų programas (tarptautinio verslo administravimas, anglų kalba ir literatūra, psichologija, evangeliškoji teologija, šiuolaikinė komunikacija ir tarptautinių santykių ir vystymo studijos) bei dvi magistro studijų programas (užsienio kalbų mokymas ir tarptautinė vadyba).
Balandžio 1-ąją LCC universitete vyko atvirų durų diena, kurioje dalyvavome ir mes – Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai. Atvykę į universitetą iš karto pajutome, jog esame gerame, prestižiniame universitete. Atmosfera buvo puiki: gražūs pastatai, žmonių nebuvo sausakimša, visi studentai mandagiai kalbino, kvietė vaišintis užkandžiais bei kava. Pasivaišinę nuėjome į auditoriją, kur sveikinimo žodį tarė universiteto vadovai. Reikia paminėti, jog visi kalbėjo anglų kalba. Vieni tik todėl, kad tai tarptautinis universitetas, o kiti todėl, jog nėra lietuviai ir lietuviškai kalbėti nemoka. Laiko niekas pernelyg ,,netempė“, todėl netrukus atsidūrėmė paskaitose. Jų buvo tik trys, tačiau tai puikiai įrodė, jog LCC universitete viskas grindžiama teiginiu „svarbu ne kiekybė, o kokybė“.
Pirmiausia nuėjome į paskaitą, pavadinimu „Failures on Our Way Forward“. Tai buvo pirmoji, tačiau turbūt geriausia paskaita. Ją vedė nuostabus LCC tarptautinio universiteto studentų koordinatorius Emilijus Gricius. Jis mums pristatė penkias nesėkmes, kurių labiausiai gailėjosi senyvo amžiaus žmonės, kuriems gyventi liko daugių daugiausiai keletas savaičių. Tai toks laikotarpis, kad ir kaip norėtum, jau nieko nebepakeisi. Belieka tik prisiminti tai, ką gero ir blogo nuveikei per savo gyvenimą. Daugiausia pagyrų nusipelno ne pati paskaita, o ją vedęs E. Gricius. Jo kalba buvo sklandi, sąmojinga ir naudinga. Vienas malonumas buvo klausytis šio žmogaus, turbūt todėl paskaita taip greit prabėgo.
Antrosios paskaitos pavadinimas truputį glumino: „Where are you? How do you know?“. Kai paskaitos metu mums tą patį klausimą uždavė lektorius John Millkins, mes prigalvojome įvairiausių atsakymų, tačiau supratome, jog reikia žiūrėti į tai kur kas giliau. Tai buvo filosofinė paskaita, po kurios vieningai nusprendėme, jog smegenys truputį "perkaito" nuo tiek daug naudingos ir įdomios informacijos.
Kadangi neturėjome galimybės nueiti į trečiąją paskaitą, pasižvalgėme po universitetinio miestelio apylinkes. Pamatėme LCC Neuman bendrabutį. Tai buvo turbūt gražiausias bendrabutis, kokį mums kada nors teko matyti. Čia mus, jaukiai įsitaisiusius, supažindino su pačiu LCC universitetu: sužinojome studijų ir bendrabučių kainas, stojimo procesą, susipažinome su studijų programomis.
Šis atvirų durų renginys buvo puiki proga susipažinti su dar vienu Lietuvos universitetu bei įsitikinti, jog ir Lietuvoje studijuoti bei gyventi gali būti gera. Dėkojame kelionę organizavusiai bei jos metu visus saugiai lydėjusiai gimnazijos socialinei pedagogei Jurgitai Rumšienei. Kai turime tiek daug galimybių susipažinti su Lietuvos universitetais, kolegijomis ar darbo įstaigomis, galime kur kas lengviau atrasti savąjį kelią.
Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos
II ag klasės mokinė Gabija Breiterytė
