Ankstų birželio 26 rytą Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos vyturiai pakėlė sparnus ir išskrido į Alytuje vykstančias jaunimo dienas „Kur jūsų lobis, ten ir jūsų širdis“ ieškoti savojo lobio.

Šis krikščioniškas renginys, kaip ir visi renginiai, prasidėjo atidarymu. Tai buvo dvi valandos, atėmusios žadą kiekvienam. Buvo pristatyta kiekviena vyskupija ir, žinoma, jų lobiai. Ne, nepagalvokite, kad tiesiog atėjo žmogus, pasakė tekstą ir išėjo iš scenos. Kiekvienai vyskupijai buvo sukurti įmantrūs šokiai bei buvo giedamos ausį glostančios giesmės. Taip pat atidarymas buvo pagyvintas šmaikščiomis frazėmis.

Po pietų visi klausėmės vyskupo K. Kėvalo „Širdies instrukcijos“ – vyskupas liudijo apie lobio paieškas ir kvietė jaunimą nebijoti.

Vėliau vyko teminiai susitikimai. Aš asmeniškai ėjau į susitikimą su Dalia Michelevičiūte, pavadinimu „Aktoriai gali būti turtingi?“. Iš gerbiamos Dalios pasakojimo supratau, kad taip tikrai gali būti ir yra. Žinoma, ne materialiai. Pati aktorė visą laiką šypsojosi. Ji šypsojosi netgi tada, kai kalbėjo apie mirtį. Vėliau aš jos paklausiau, kodėl ji net tada šypsojosi. D. Michelevičiūtės atsakymas buvo paprastas: „Aš šypsojausi todėl, kad mirties nėra“. Manau, kad aktorės lobis ir yra tikėjimas. Tikėjimas Dievu.

Vakare džiaugsmingai nusiteikusiai miniai teko surimtėti: visi norintys galėjo atlikti išpažintį, pasikalbėti su kunigu, vyko adoracija.

Paskutinis akcentas tądien buvo padėkos šlovinimas, draugystės su Dievu vakaras. Kai įėjau į salę, užgniaužė kvapą. Buvo labai jauku. Įsivaizduokite 6 tūkstančius jaunų žmonių nuoširdžiai giedančius, tikriausiai ir jums širdį užplūstų šiluma bei jaukumas.

Kitą rytą pradėjome Gailestingumo Vainikėlio malda. Tai buvo lyg vakaro pratęsimas. Kiekvienas meldėsi savaip, bet tuo pačiu ir kartu su visais.

Lietuvos jaunimo dienos baigėsi šv. Mišiomis Alytaus rotušės aikštėje. Na, ne visai baigėsi. Po Šv. Mišių koncertavo StanFortuna, kuris mums paskelbė: „Weneedlove!“.

Grįžome praturtėję dvasiškai bei atradę savus lobius. Savaime suprantama, kad tą savaitgalį taip pat praplėtėme draugų ratą. Į jį priėmėme ne tik savo bendraamžius ar tiesiog draugiškus žmones, bet ir Dievą.

Emilija Pociūtė,
Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos
7 klasės mokinė