Žiema – bandymų ir atradimų metas trečiokams. Mokydamiesi apie vandens apytakos ratą per pasaulio pažinimo pamokas, mokiniai prisiminė, pakartojo žinias, kad vanduo turi tris būsenas:
- ledą (kietoji būsena);
- vandenį (skystoji būsena);
- vandens garus (dujinė būsena).
Aptarus vadovėlyje pateiktą informaciją, peržiūrėjus įvairius filmukus, pasitelkėme STEAM metodą, kuris mokinius paskatino eksperimentuoti, tyrinėti. Per integruotas pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų bei matematikos pamokas trečiokai atliko daug naudingų ir įdomių veiklų: šaldė vandenį, tirpdė ledą su druska, konstravo simetriškas snaiges, matavo „besmegenių gigantų“ ūgius, kūrė ledo paveikslus, sniego skulptūras-gyvūnus.
Patyriminės veiklos padeda moksleiviams turimas teorines žinias pritaikyti praktiškai, deda pagrindus suvokimui, jog mokymasis vyksta nuolat.
Dalijamės savo nuveiktais darbais.
I dalis - „Besmegeniai – gigantai“
Kai lauke tiek daug sniego, būtų gaila nepasinaudoti šiomis žiemos suteiktomis galimybėmis. Ypatingai mokantis nuotoliniu būdu, kai daug laiko praleidžiame sėdėdami. Trečiokams „mestas iššūkis“ – pastatyti kuo didesnį sniego senį, kitaip sakant „Besmegenį – gigantą“. Darbeliai išties įspūdingi, o ypatingai Dovydo Capo ir Agotos Briedytės, jų statiniai siekė net 2 m 14 cm bei 2 m 70 cm.
II dalis - „Vandens būsenos“
Nulipdę besmegenius kieme, trečiokai, pasisėmė saują sniego į plastikinį maišelį ar stiklainį, parsinešė jį į namus. Pasidėję laikrodį šalia stebėjo – per kiek laiko sniegas virs į skystą būseną – vandenį, o vėliau ir užšals, virs į ledą, kai tą patį indelį/maišelį jie įdės į šaldytuvo šaldymo kamerą. Džiaugiuosi, kad mokiniams bandymas pavyko. Dalinamės savo pasiektais rezultatais ir kviečiame šį bandymą atlikti kartu savo draugams namuose.
III dalis - „Bandymas su leduku“
Atlikdami šį eksperimentą su mokiniais norėjome patvirtinti arba paneigti hipotezę – kad druskos grūdeliai, užberti ant ledo kubelio ir dantų krapštuko/ siūlo užšąla, nes kūnui tirpstant eikvojama šiluma, kuri imama iš drėgmės, esančios po dantų krapštuku/ siūlu ir ta druskos nepaliesta drėgmė užšąla. Taigi į dubenėlį su vandeniu mokiniai įmetė ledo kubelį, ant jo uždėjo dantų krapštuką arba siūlą, užbėrė šiek tiek druskos, lukterėjo 15 sekundžių, tuomet jau galėjo paimti už siūlo/krapštuko ir atsargiai pakelti prikibusį ledo kubelį.
IV dalis - „Snaigės“
Kai debesų temperatūra žemesnė už nulinę ir juose daug drėgmės, susiformuoja sniego kristalai. Vandens garai ir ištirpę kristalai sudaro snaiges, kurios susiformuoja skirtingomis sąlygomis, todėl skiriasi viena nuo kitos. Kaip nėra dviejų visiškai vienodų žmonių, taip nėra ir dviejų vienodų snaigių. Snaigės gali būti įvairios formos. Esant labai šaltam orui, susidaro mažos snaigės, esant šiltesniam – didesnės. Ne visos snaigės yra vienodos iš visų pusių. Tačiau tiesa, kad daugelis snaigių yra simetriškos. Tokias simetriškas snaiges ir pabandė konstruoti trečiokai. Vieni jų jas statė iš lego kaladėlių, kiti – ausų krapštukų, medinių kaladėlių ir kt. Sukurtomis snaigėmis galite pasigrožėti, žiūrėdami filmuką.
V dalis – „Ledo paveikslai“ ir „Sniego skulptūros“
Fantazijai ir kūrybiškumui ribų nėra. Šį posakį patvirtina trečios klasės mokiniai, kurie užšaldę ledą lauke sukūrė nuostabių paveikslų su paslaptimi viduje.
O gyvūnų žiemą galime sutikti ir savo kieme, juos tik reikia nulipdyti!
Visus įspūdingus mokinių kūrinius galite pamatyti filmuke.
Pradinių klasių mokytoja Vaida Meirytė
