Nors už lango niūrus ruduo, 4a klasės mokiniai ir jų auklėtoja I. Makarė praskaidrina savo dienas integruodami į pamokas įvairius bandymus ir įdomias veiklas. Integruotos pamokos pagal pagrindinio ugdymo programas skatina vaikus atrasti bei domėtis naujovėmis. Pamokose ketvirtokai gerina kalbėjimo įgūdžius, gilinasi į mokslo, technologijų ir inžinerijos klausimus, lavina komunikacijos, bendradarbiavimo, darbo grupėse įgūdžius, ugdo draugiškumą, įgyja algoritminio mąstymo pagrindus.
Šią savaitę visi kartu atlikome septynis bandymus ir dvi „steam“ veiklas.
- Daug mokinių emocijų sulaukęs eksperimentas ,,Ugnikalnio lavos išsiveržimas“.
Ketvirtokai plastikinį buteliuką apgaubę laikraščiu, kad būtų panašu į kalną, pripylė maždaug pusę buteliuko acto. Puodelyje sumaišė miltus su maistiniais dažais ir sudėjo į buteliuką su actu ir kratydami viską sumaišė. Ant viršaus dar užpylę nedidelį kiekį acto sulaukė išsiveržimo! Vaikų įspūdžiai ir emocijos buvo nepakartojamos. Jie domėjosi, kodėl taip atsitinka, jiems buvo paaiškinta, kad sumaišius sodą su actu įvyko cheminė reakcija, kurios metu susidarė putos. Jos stipria srove ištekėjo iš buteliuko ir liejosi „nuo kalno“ žemyn. Reginys labai tikroviškas, nes dažai putas nudažė ryškiai rožine spalva, kuri buvo panaši į lavą.
- Pabalusios rudens gėrybės.
Atėjus rudeniui ir atvėsus orams suskubome ne tik džiaugtis rudens gėrybių įvairove, jų gausumu, bet ir kalbėti apie vitaminus. Vienas geriausiai žinomų vitaminų yra C. Jo rūgštų skonį visi vaikai puikiai žino. Pagrindinis vitamino C šaltinis – šviežūs vaisiai, daržovės ir uogos. Norėdami tuo įsitikinti ketvirtokai obuolius ir bulves perpjovė pusiau, atskyrė puseles į dvi lėkštes. Vienoje lėkštėje ant perpjautų daržovių užlašino citrinų sulčių. Po 2 pamokų stebėjo pakitimus ir rezultatą. Citrinų sultimis apšlakstytų rudens gėrybių puselių spalva nepakito. Kitos puselės, ant kurių nepateko citrinų sulčių, parudavo ir pajuodavo. Tada aiškinomės, kodėl taip atsitiko. Paaiškėjo, jog perpjovus obuolį ir bulvę veikiamos oro medžiagos žūva, o citrinų sultyse esantis vitaminas C spalvą ir skonį apsaugo nuo deguonies poveikio.
- Salotos irgi geria.
Ketvirtokai nuskynę kopūsto lapus, į tris stiklines iki pusės pripylė vandens, o vieną stiklinę paliko tuščią. Į dvi stiklines su vandeniu įpylė raudonos ir žalios spalvos dažų. Tuomet į visas stiklines įdėjo po kopūsto lapą. Stiklinės atrodė taip: pirmoje - salota tuščioje stiklinėje, antroje – pamerkta švariame vandenyje, kitose stiklinėse salotos sumerktos į spalvotą vandenį. Pirmieji rezultatai buvo matomi jau po trijų pamokų: lapai, pamerkti spalvotame vandenyje, pradėjo nuo apačios keisti spalvą. Po paros spalvotame vandenyje sumerkti lapai buvo spalvoti. Be vandens buvęs lapas buvo nuvytęs, nes jam trūko drėgmės. Paprastame vandenyje buvęs lapas, buvo toks, kokį ten ir pamerkė. Ketvirtokams neliko abejonių, kad salotos nenuvystų, joms reikia vandens. Jos kaip ir vaikučiai geria vandenį. O tai matyti iš to, kad, kai salotos „geria“, jos nusidažo tos spalvos vandeniu, kokiame įmerktos.
- „Debesėlis“
Mažieji ,,steamukai“ pripylę maždaug 1/3 stiklainio karšto vandens, jį nudažė mėlynos spalvos dažais. Tada, uždėję apverstą dangtelį ant stiklainio, į jį pridėjo ledo kubelių. Kelias sekundes palaikę ledo kubelius dangtelį nuėmė ir į stiklainį įpurškė plaukų lako. Vėl uždėję dangtelį su ledukais stebėjo, kaip stiklainyje formuojasi baltas debesėlis. Kai debesis užpildė stiklainį iki viršaus, dangtelį nuėmė. Mokiniai emocingai stebėjo ir lietė iš stiklainio besiveržiantį debesėlį. Taip vaikai sužinojo, kad debesų susidarymui reikia drėgno oro, šalčio, mažyčių ore sklandančių dalelių, kurios skatina garų kondensaciją, t. y. lašelių susidarymą. Vaikai, palietę besiveržiantį debesį iš stiklainio, įsitikino, jog jis yra neapčiuopiamas, lengvas, garų pavidalo.
- Kada skęsta mandarinas?
Mokiniai į tris indus įpylė vienodą vandens kiekį. Į pirmą indą įdėjo nenuluptą mandariną. Į antrą - beveik nuluptą, o į trečią - visiškai nuluptą mandariną. Ketvirtokai atspėjo, kad nuskęs visiškai nuluptas mandarinas, nes prigers vandens ir pasunkės.
- Atskirk pipirus nuo druskos.
Mokiniai pabėrė į lėkštę šiek tiek pipirų, druskos ir išmaišė. Plastikinį šaukštą stipriai patrynė į vilną ir lėtai priartino iš viršaus prie druskos ir pipirų mišinio. Ketvirtokai įsitikino, kad plastikinis šaukštas, patrintas į vilną, įsielektrina - pipirų grūdelius pritraukia elektros krūviai. Kadangi jie lengvesni už druskos grūdelius, net būdami toliau nuo šaukšto, įveikia savo sunkio jėgą.
- Guminukai ,,monstriukai“.
Vaikai pripylę indą vandens ir į jį įmetę keletą guminukų, kantriai laukė rytojaus ryto. Ryte ištraukė iš indo pernakt mirkusius guminukus ir padėjo ant servetėlės. Maži guminukai užaugo ir tapo guminukais-monstriukais. Per naktį išbuvę vandenyje saldainiai išpampo kaip kempinės. Jų sudėtyje esančios medžiagos sugėrė vandenį: padidėjo medžiagų, prisigėrusių vandens, svoris ir dydis. Vaikai nustebę bei linksmi stebėjo mažučiukų guminukų virsmą dideliais „monstrais“.
- „Steam“ piešimas druska.
Ketvirtokai juodame popieriaus lape nusipiešė norimą vaizdą ir jį ištepė skystais klijais. Tuomet druska padengė savo piešinį. Mokiniams buvo nepaprastai smagu guašu spalvinti druska padengtą piešinį.
- „Steam“ vaikų dirbinys iš druskinės tešlos.
Dirbdami grupėse mokiniai dubenėlyje sumaišę miltus ir druską įpylė vandens. Kitame indelyje ištirpino klijus. Tuomet viską gerai sumaišė ir tešlos gabaliuku padengė kartono lapelį. Pasitelkdami savo vaizduotę ir įvairias formeles paruošė savo paveikslėlį, kurį mokytoja iškepė orkaitėje. Tešlai atvėsus mokiniai nuspalvino savo paveikslėlius guašu. Paveikslėliai buvo labai gražūs, įdomaus reljefo. Visi kartu nusprendėme - bus puiki namų sienų dekoracija.
Mokytojos ir „mažųjų steamukų“ tikslas – parodyti, kad mokslas yra įdomus kūrybinis procesas!
Pradinių klasių mokytoja Inga Makarė
