Birželio 25–29 dienomis vyko vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovyklą ,,Atverk duris vasarai“, kurios veiklose dalyvavo daugiau nei trisdešimt mokinių iš Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos.
Pirma diena prasidėjo išvyka į Lopaičių piliakalnį. Susitikę su gidu Kazimieru skubėjome susipažinti su Lopaičių piliakanio istorija. Gidas papasakojo, kad vos už poros kilometrų nuo Tverų yra Lopaičių piliakalnis, apie kurį dabar sukasi daugybė pasakojimų – ir apie čia buvusią šventvietę, ir dolmenus. Tiek ant kalvos, tiek Aitros upelyje esantys akmenys pristatomi kaip buvę šventi senosios lietuvių religijos apeigose. Lopaičių piliakalnis sudaro tarsi lašo formos pylimą, kuris juosia daubą su joje tekančiu upeliu. Svarbiausi Lopaičių komplekso objektai yra vadinamoji observatorija ir „dolmenas“. Spėjama, kad šioje vietoje buvo stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, gal net, pasitelkus žvaigždes, priimami svarbūs sprendimai. Traukos centru lankytojams tapo šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu, – prisipilti vandens žmonės eilėje kartais laukia po gerą pusvalandį. Manoma, kad ant šio piliakalnio XIII a. stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Į Vykinto pilį-tvirtovę buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.
Susipažinę su šio stebuklingo piliakalnio istorija, vykome apžiūrėti didžiausios Lietuvoje medinės bažnyčios Tveruose. Įsitikimome, kad Tverai – nuostabus mažas Lietuvos kampelis, kuriame jautiesi lyg savas. Atsisveikinę su gidu Kazimieru išskubėjome į Palangą. Ten aplankėme Tiškevičių rūmus, pasivaikščiojome jų nuostabiame parke, Meilės alėjoje. Vakarop grįžome į gimnazijos stadioną žaisti burbulinio futbolo, kuris suteikė mokiniams daug teigiamų emocijų.
Antrą dieną išplaukėme baidarėmis upe Jūra. Pasirinkome sau patogų maršrutą nuo Pajūrio iki Žvingių miestelio. Žygis baidarėmis nebuvo lengvas, nes Jūroje vanduo šiuo metu labai nusekęs. Daug kartų teko ropštis iš valties ir ją traukti pakibusią tarp akmenų. Nepaisant visų kliūčių vandenyje, tikslą pasiekėme sėkmingai. Papietavę gimnazijoje išskubėjome žaisti dažasvydžio į Palaivio kaimą, pas nuoširdžius ir savo darbą mylinčius šeimininkus.Visi norintys galėjo išbandyti savo jėgas žaisdami dažasvydį. Diena buvo nuotaikinga ir pilna įspūdžių.
Trečios dienos rytą išvykome į tolimą kelionę, Anykščius. Nuvykę į Anykčius pirmiausia aplankėme Kalitos kalną, kur mokiniai išbandė vasaros rogutes. Ši trąsa – tai vienintelis toks atrakcionas Lietuvoje – viliojantis nusileisti linksmaisiais kalneliais ir pajusti naujas bei netikėtas emocijas. Po jų aplankėme Lajų taką, Puntuko akmenį, J. Biliūno kapą. Teigiamų emocijų pasisėmėme išbandydami Eko basų kojų taką, bet iš visų patirčių labiausiai patiko laukinis safaris. Ten šeimininkai su džipais važinėjo mus po didžiulius laukų plotus, pilnus laukinių gyvūnų. Didžiausią įpūdį paliko gražuoliai stručiai.
Ketvirtą dieną stovyklavietę įsikūrėme gražioje Pajūrio rekreacinėje teritorijoje. Mokiniai dalyvavo prevencinėse ,,Sniego gniūžtės” veiklose. Jas vedė savanorės iš Klaipėdos. Šiose veiklose taip pat dalyvavo Šilalės r. Kazimiero Jauniaus gimnazijos stovyklautojai. Po įtemptos dienos, vakare, mokinių laukė naktinis žygis ir vakaras prie laužo bei filmo peržiūra gamtoje iki paryčių.
Penktą dieną anksti atsikėlę aptarėme stovyklos veiklas, susitvarkę stovyklavietę padėkojome vieni kitiems už buvimą drauge, išvykome pusryčiauti. Po pusryčių laimingi išskubėjome ,,Atverti duris vasarai”.
Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos
socialinė pedagogė Jurgita Rumšienė
