Važiuoti dviračiu gali visi, kurie jaučia save, savo kūną, kojas, rankas, galvą.

Mes, antrokai, mūsų mokytoja ir mamytės mėgstame judėti, jausti kelią po kojomis, mėgstame būti gryname ore, mėgstame gamtą. Mes norime daug pamatyti, daug sužinoti. Pasitarę nutarėme su dviračiais pakeliauti po Pajūrį. 

Pirmoji aplankyta vieta buvo Molotovo bunkeris, esantis Pajūrio pakrašty, slėnio šlaito apačioje, prie pat kelio. Bunkerio viduje buvo galima pasivaikščioti ir jį apžiūrėti. Į kitą bunkerį, esantį Kalniškių kaime, ėjome pėsčiomis per mišką. Buvo vietų, kur galima praeiti tik ropojant keturiomis, bet mes, antrokai, viską galim! Trečią bunkerį atradome pasislėpusį šlaito viršuje.

Dviračių žygį tęsėme toliau. Važiavome į kitą Pajūrio pakraštį. Ten apžiūrėjome buvusį Pranciškonų vienuolyno pastatą, įsikūrusį šalia Pajūrio parko. Prie vienuolyno teka upė Jūra. Nušokę nuo dviračių, šokome į Jūrą. Braidėme, rinkome akmenėlius, džiaugėmės smagia ir gražia diena.

Grįžę prie gimnazijos tarėme ačiū mamytėms, kurios mus lydėjo, ir, žinoma, mokytojai.

 

Melita Šerpetauskytė ir mama Genovaitė