Šiandien dažnai galime išgirsti tokius žodžius, kaip ,,autizmas“, ,,autistiški bruožai“. Bet vis dėlto, ar daugelis galėtų pasakyti, kas yra autizmas? Kas jam būdinga? Tikėtina, kad nemažai klausimų iškyla kiekvienam, kuris pirmą kartą išgirsta šią sąvoką.
V.A. Mocartas, A. Enšteinas, I. Niutonas, Č. Darvinas, B. Geitsas, A. Linkolnas, Č. Čaplinas – mums puikiai žinomi garsūs žmonės, kuriuos vienija vienas bendras panašumas: visi jie turėjo autistiškų bruožų, o kai kurie iš jų buvo tikrieji autistai.
Pirmiausia reikia paminėti, kad autizmas yra raidos sutrikimas. Dažniausiai jis pasireiškia socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės bei interesų stoka. Autizmo sutrikimą turinčiam asmeniui būdingi ryškūs bendravimo sunkumai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams bei neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius (stiprų garsą, ryškią šviesą, kvapus ir t.t.). Dar ir dabar tikslios autizmą sukeliančios priežastys nėra žinomos, tačiau teigiama, kad šiam sutrikimui įtakos gali turėti biologiniai, organiniai - neurologiniai ar genetiniai veiksniai. Autizmo atvejų kasmet vis daugėja. Pasaulyje prieš 20 metų šį sutrikimą turėjo 1 iš 2500 vaikų, o dabar – 1 iš 68 vaikų. Lietuvoje kasmet gimsta apie 300 autistiškų vaikų. Svarbu įsidėmėti ir tai, jog autizmas nėra liga ir jo išgydyti neįmanoma. Šis sutrikimas asmenį lydi visą jo gyvenimą.
Kada pastebimi pirmieji autizmo požymiai ir kada nustatoma jo diagnozė? Pirmieji autizmo požymiai būna pastebimi jau 1,5 - 2 metų amžiaus vaikui. Kitokį vaiko elgesį pirmiausia pastebi tėvai. Dėl vėluojančios raidos ir neįprasto elgesio sunerimę tėvai kreipiasi į specialistus, o pastarieji, atlikę daugybę stebėjimų ir tyrimų, nustato autizmo diagnozę. Autizmo sutrikimą turintis vaikas dažniausiai būna pasinėręs į savąjį pasaulį ir nekreipia dėmesio nei į tėvus, nei į juos supančią aplinką. Tad šį sutrikimą turinčių vaikų artimieji patiria nemažai iššūkių. Jie turi išmokti ne tik kaip ugdyti savo vaiką, bet ir sugebėti prie jo ,,prieiti“, todėl itin svarbu tinkamai suprasti šio sutrikimo specifiką. Normalu, kad tėvams, išgirdusiems šią diagnozę, iškyla nemažai klausimų, susijusių su vaiko auginimu, priežiūra, tikslingu ugdymu bei tolesne ateitimi. Svarbu nebijoti ir laiku prašyti pagalbos, kreiptis į specialistus, kurie kryptingai dirbs su vaiku, teiks pagalbą tėvams. Reikiamą pagalbą tiek šeimai, tiek vaikui gali suteikti psichologas, logopedas, specialusis pedagogas ir kt. Tėvai bei artimieji turi stengtis sudaryti galimybę vaikui naudotis medicinos darbuotojų paslaugomis, konstruktyviai padėti kuo labiau įsitraukti į visuomenės gyvenimą, kad vaikas galėtų ugdytis savo asmenybę ir dvasiškai tobulėtų. Autizmo simptomai dažnai būna skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi augant vaikui, tačiau, teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio bruožai sušvelninami.
Didžiausia klaida, kokią gali padaryti šeima, auginanti autizmo sutrikimą turintį vaiką, – tai užsisklęsti ir atsiriboti nuo aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Savaime suprantama, kad tėvai susiduria su įvairiomis psichosocialinėmis problemomis, jaučia liūdesį, pyktį, baimę ir kitus jausmus, nes nežino, ką daryti, kur kreiptis. Daugelis šeimų gali pasijusti izoliuotos, nes pamiršta, kad yra bendruomenės dalis. Kiekvieną autistišką vaiką ar asmenį reikia stengtis kuo aktyviau įtraukti į visuomenę: supažindinti jį su supančia aplinka bei kitais reiškiniais, padėti lengviau adaptuotis ir pagal turimas galimybes ugdytis, lavinti turimus gebėjimus. Dirbant tinkama linkme ir laiku teikiant pagalbą, galima pasiekti nemažai teigiamų rezultatų koreguojant elgesį, padedant įgyti elementarių bendravimo įgūdžių.
Jei gerai pagalvotume ir apsižvalytume, pažvelgtume giliau į save, suprastume, kad mes kiekvienas turime įvairių keistenybių, o gal net bruožų, primenančių autizmą. Iš prigimties negalime visi būti vienodi. Kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas, turime išskirtinius gebėjimus ar tam tikrus poreikius. Norime visada būti suprasti, jausti kitų palaikymą ir pagarbą. Tad pirmiausia pradėkime nuo savęs, o tuo pačiu stenkimės suprasti šalia esančius, palaikykime ir padrąsinkime juos, būkime kantrūs, skleiskime šilumą aplinkiniams.
Balandžio 2 dieną minima Pasaulinė autizmo diena. Norisi, kad ne tik šią, bet ir kitomis dienomis būtų atkreipiamas mūsų visų dėmesys į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą. Tikiu, kad pamažu išmoksime rodyti tinkamą dėmesį ir priimti žmones, kurie turi tam tikrų raidos sutrikimų, gebėsime tinkamai palaikyti jų artimuosius, juos pastiprinti, nes tolerancijos ir pagarbos esame vertas kiekvienas.
Simona Dargienė
Specialioji pedagogė, logopedė